| » Opcionet për artikullin |
|
Shkruan: Ndue Ukaj
Ēėshtja e konvertimeve religjioze dhe perceptimi i tyre nė kontekstinshqiptar mbetet njė temė nė vete, me prirje tė veēanta pėr tensionepublike dhe si i tillė mjaft delikate, edhe pse kjo ēėshtje hynė nėsferėn e drejtave tė njeriut dhe lirive personale. Tė drejtat dheliritė e njeriut janė kuptimplote vetėm atėherė kur realizohen nėtanėsinė e tyre, e jo me seleksionime, sipas apetiteve tė caktuaraduke mbrojtur kategori tė caktuara nė dėm tė tjerave. Nisur nga parimibazik se ēdo njeri lind i lirė dhe si i tillė ėshtė drejtuesi i vetėmjetės sė tij mbi tokė, atėherė natyrshėm tė drejtat dhe liritė e tijmbeten sfera supreme, absolute me tė cilat disponon vetėm ai. Nė kėtėkontekst hynė natyrshėm edhe e drejta e besimit, por edhe konvertimit,apo ndėrrimit tė fesė, me tė cilin fenomen po ballafaqohet shoqėriashqiptare dhe ndaj tė cilit ka njė qasje tė gabuar, tė mos themitendencioze, kur e kur edhe pėrjashtuese. Edhe pėrkundėr peshės qė kakjo temė nė jetėn shqiptare, mbetet i habitshėm fakti pėrse hezitohettė diskutohet hapur, mirėpo kjo temėn shėrben vetėm pėr zhurmė etensione tė pazakonta, larg debateve thelbėsore, nėpėr periferi tėjetės shoqėrore. Konvertimet religjioze nė gjendjen tonė kombėtare, nėdisa koka, sidomos nė Kosovė vazhdojnė tė perceptohet me konotacionetejet negative, duke u konsideruar njė lloj tradhtie, vlerėsime kėtosentimental e me tendenca tė urrejtjes, ekskomunikimit, qė janė pėrmua parashenja tejet shqetėsuese, pėrveē faktit se pėrbėjnė edheshkelje flagrante tė drejtave tė njeriut. Aty kėtu nėpėr botėn einternetit zhvillohen debate pėr ēėshtje religjioze dhe shumica e tyrekarakterizohen me tone tė ashpra, madje pėrjashtuese, duke munguarsensi reflektues racional. Reflektimet dhe gjykimet lidhur me kėtėdukuri duken tejet tė papjekura, madje larg standardeve demokratike erespektimit tė drejtave tė njeriut. Mendoj se nė kėtė kontekst,pikėrisht ne do tė duhej tė reflektonim tė kundėrtėn, me urtėsi, metolerancė dhe respekt, pse jo edhe pėr shkak tė historisė dhe pėrvojėsnegative me kėtė dukuri. Pėrvoja mė ka rastisur tė kem kontakte me tėtillė tė konvertuar, veēanėrisht nga Kosova dhe ata ankohen pėr njėtrajtim aspak dinjitoz, shpeshherė pėrjashtues, madje me tendenca edhekėrcėnuese nga njė pjesė e shoqėrisė. Kam pėrshtypjen se nė Shqipėriky fenomen mbetet krejtėsisht brenda suazave normale e personale,ndėrsa nė Kosovė dhe hapėsira tjera shqiptare, ēėshtja duket mjaftshqetėsuese, jo vetėm pėr perceptimin tėrėsisht tė gabuar pėr ata qėkonvertojnė, por nė pėrgjithėsi edhe pėr vet konceptin e drejtave dhelirive religjioze. Pikėrisht avaria dhe perceptimi i gabuar i kėtijfenomeni, duhet reflektoj tek pjesa e shėndoshė e shoqėrisėkonsekuenca racionale pėr tė stimuluar njė debat, pa paragjykime,ngarkesa e parashtesa, por me shpirtin e mirėbėrsisė dhe me qėlliminmė tė mirė, pėr tė larguar sterotipet, si dhe pėr tė stopuarparagjykimet e keqkuptimet shumta, tė cilat tė ardhmen mund tėrezultojnė me ndikime negative.Unė u nxita pėr tė shkruar lidhur me kėtė temė, pėrveē tjerash nga dyarsye tė fuqishme: e para, ndėrlidhet me faktin se akoma vazhdon tėhezitohet nė dimensionet shqiptare tė zhvillohet njė debat i hapur ethelbėsor pėr tė drejtat dhe liritė e njeriut nė kontekstin religjioz(prandaj edhe kemi njė zhurmė periferike tė pazakontė me kaqkeqkuptime e nervozizėm. Pikėrisht ky element ėshtė bėrė shkak tėatakohet nė mėnyrė mė tė ultė e mė tė paskrupullt presidenti IbrahimRugova, shkrimtari i madh Ismal Kadare, etj); dhe e dyta, ndėrlidhetme lajmin se presidenti i Kosovės Fatmir Sejdiu do tė vizitonVatikanin dhe do ketė takime me Papėn. Ky lajm, tė cilin e lexova nėwww.balkanweb.com. shoqėrohej me disa komente anonime, tė cilat janėnjė barometėr mjaft indikativ, pėr tė kuptuar kontradiktat mosdureseqė po thellohen mes shqiptarėve pėr ēėshtjet religjioze, konvertimin,tolerancėn fetare, etj. Nė fakt, toleranca e proklamuar ndėrshqiptare,nė shumė raste dėshmon tė kundėrtėn. Qasja ndaj fesė, konvertimitėshtė e stėr-keqkuptuar. Ngase njė Ibrahimi apo Kole askush nuk mundt'ia sanksionoj tė drejtėn e tij pėr tė ndėrruar besimin, apo pėr tėmos besuar fare. Po tė shihet ēfarė shkruhet kudo nėpėr botėn einternetit, e rrallėherė edhe nė masmedia tė shkruara lidhur me kėtėtemė, shihen sheshazi tendencat pėrjashtuese e ekstreme ndaj atyre qėbėjnė kėso akte personale. Ta zėmė Ibrahim Rugova, Ismail Kadareshpallen tradhtar, tė shitur e ēka jo tjetėr, ata urrehen me motivet eulėta, kinse pse kanė ndėrruar religjionin. Dhe kjo ka domethėnientjetėr mė komplekse, sepse nga kėtu fillon mosdurimi, urrejtja ndajKatedrales Katolike nė Prishtinė, elementit katolik ndėr shqiptar etj.dhe vazhdon nga kėndej pastaj me komentet e ashpra kundėr islamitshqiptar. E gjithė kjo ndodhė nga fakti i mosnjohjes sė njė tė drejtėthemelore: konvertimit, si e drejtė personale. Shoqėria jonė duhetdėshmoj pjekuri nė kėtė sens, sepse ėshtė shenjė e vetėdijesdemokratike. Edhe pėrkundėr faktit se ky fenomen na ka shoqėruar nėpėrshumė shekuj, ne nuk kemi mėsuar.Pėr mua ėshtė krejt e pakuptimtė mėnyra si gjykohet, ta zėmėkonvertimi i presidentit Ibrahim Rugova, ndėrkaq nė botėn perėndimorekjo ēėshtje ėshtė krejtėsisht nė sferat personale. Para Krishtlindjevetė vitit qė sapo lamė pas ish kryeministri Britanisė sė Madhe ToniBller u konvertua nė katolik dhe ai as nuk u bė mė i keq nga mediat,as nuk u akuza pėr ndonjė tradhti, as nuk u ekskumunikua nga shoqėria,por u vlerėsua si akt personal. Pse atėherė Rugova apo Kadare naqenkan tė kėqij pėr disa vetėm e vetėm, pse, ta zėmė kanė ndėrruarfenė? Nė botėn perėndimore kjo ēėshtje mbetet nė kuptimin mė tė plotėbrenda suazave personale. Prandaj edhe pse shoqėria suedeze ėshtė nėtėrėsi protestante, nė Akademinė Suedeze nga 14 anėtarėt, katėr janėkatolik. Kėndej pari ėshtė krejt normale njė danez tė konvertohet nėmysliman, edhe pse kjo fe nuk ėshtė daneze. Ndėrkaq nė botėn shqiptarekonsiderohet mėkat i pafalshėm konvertimi nė fe tė cilat i kemi bazikedhe ne vazhdojmė rrahagjoks tė krenohemi pėr tolerancė.Gjuha tė cilėn e hasim nė internet le tė kuptohet se tė drejtatreligjioze nė shumicėn e mendjeve shqiptare janė prona tė "dikujttjetėr" e jo individit. Prandaj ka shumė tė tillė qė siē shkrova mėlartė konceptojnė tradhti, apo nė raste ekstreme synojnė tė ndalojnėkonvertimin e Ibrahimit nė Pjetė. Ky aspekt kaq i ndjeshėm po bėhetnjė element mjaft i fuqishėm pėr ndarje e pėrēarje mes shqiptarėve, sėkėndejmi po kultivon ndjenja ekstreme nė shumė plane. Prandaj ėshtė eudhės qė mendjet e shėndosha tė reflektojnė lidhur me kėtė dukuri,duke mos ju bishtnuar kėsaj dukurie, e cila haset nė shumė forma dhemjaft shpesh nė botėn shqiptare. Ngase seleksionimi, apo nė rastin mėtė keq pėrbuzja ndaj atyre qė ndėrrojnė fenė dhe pikėpamjet fetare,ėshtė shkelje flagrante e tė drejtave tė njeriut. Feja ėshtė ēėshtjepersonale dhe vetėm si e kėtillė duhet konceptohet, prandaj edhefenomeni i konvertimit duhet konceptuar si ēėshtje krejtėsisht brendasferave personale. Atakimi i kėsaj sfere ėshtė njė ndėr goditjet mė tėrėnda ndaj shtetit tė sė drejtės, ndaj shtetit sekular dhe ndaj tėardhmes prosperuese. Prandaj nė qoftė se duam demokraci, shtet tė sėdrejtės, atėherė duhet tė mėsohemi me kėtė fenomen tė zakonshėm, icili asnjėherė nuk ėshtė ndal dhe as qė do mund tė ndalet.
|
|
