| Vizitorët online në arkiv:
vizitorë |
|
| » REFERENDUMI-ZGJIDHJA E VETME PAQĖSORE E PROBLEMIT KOLONIAL TĖ KOSOVĖS! |
| Postuar mė datėn: 2007-07-16 12:57:36 nga admin1 :: Kategoria: Opinione |
| » Opcionet për artikullin |
|
BAROMETRI DIPLOMATIK
Prof.Dr.Mehdi HYSENI
(*) - No more negotiations on Kosovo status as Russia and Serbia want to rebuild the Berlin Wall between Albanians and USA, EU, NATO in Balkans.
Kosova nuk ka nevojė pėr kurrfarė ribisedimesh me Serbinė gjenocidale neokolonialsite, as pėr kurrfarė Grupi Uniteti, por pėr REFERENDUM, pėr REFERENDUM IMEDIAT!
· Hėpėrhė, vetėm REFERENDUMI ėshtė ĒELĖSI SHPĖTIMTAR i politikės strategjike paqėsore dhe tė sigurisė sė SHBA-sė, tė BE-sė dhe tė NATO-s nė Kosovė, pėrkatėsisht nė Ballkan dhe nė Evropė, sepse pa njohen e sė drejtės sė vetėvendosjes sė Kosovės, nuk do tė ketė as reforma demokratike integruese, as siguri, as stabilitet as paqe tė qėndrueshme nė Ballkan e as nė Evropė.
* JO NĖ EMĖR TĖ KOSOVĖS SHQIPTARE, AS TĖ SHQIPTARĖVE, POR NĖ EMĖR TĖ TYRE PERSONAL, GRUPOR DHE PARTIAK-BAJRAKTARIST AUTOKRATIK, me Serbinė gjenocidale dhe neokolonilaiste mund tė vazhdojnė bisedat e tyre proserbe tė pafund, vetėm ata muskertarėt e Grupit Kapitullues-Decentralist tė Kosovės (tė zgjedhur me kokallė nga qeveria dhe parlamenti i Kosovės), tė cilėt si shkak dhe pasojė e diletantizimit dhe e miopisė sė tyre politike kombėtare dhe ndėrkombėtare, tretėn kohėn (dyvjeēare) dhe harxhuan mjete tė padhimbshme financiare tė buxhetit tė qedverisė sė Kosovės, duke biseduar pėrralla tė ndryshme tė natyrės teknike me homologėt e tyre kolonialistė serbomėdhenj nė Vjenė, nė Beograd dhe nė Prishtinė, duke bėrė koncsione tė dhimbshme (sipas standardeve ndėrkombėtare decenetralizuese serbomėdha) nė kurriz tė copėtimit territorial dhe administrativo-politik dhe juridik tė Kosovės.
Ėshtė e njohur se nė politikė mund tė ndodhin gjėra tė paparashikuara dhe absurde, si rrjedhim i gabimeve tė faktorėve dhe tė titullarėve tė saj, siē ėshtė rasti konkret i gabimit historik tė politikės zyrtare tė Beogradit dhe tė Moskės, tė cilat pėr hir tė rujatjes sė interesasve tė tyre kompatibile kolonialiste sllave nė Ballkan, e varrosėn kompromisin e vetėm politik pėr zgjidhjen e statusit tė Kosovės, tė quajtur si Plani i Marti Ahtisarit. Nė kėtė rast, politika amerikane ėshtė nė avantazh, sepse me vetė gabimin e tyre, Serbinė dhe Rusinė, ia arriti ti eliminojė nga gara ndėrkombėtare pėr zgjidhjen e statusit pėrfundimtar tė Kosovės. Pra, nė lojėn finale, qė do tė zhvillohet nė Kosovė janė Amerika dhe pala shqiptare, jo as Rusia e as Serbia, sepse janė eliminuar qė nė ēerekfinale nga autogolat e politikės sė tyre tė gabuar antiamerikane, antidemokratike, antipaqėsore dhe antishqiptare evro-perėndimore.
Me gjithė vlerėsimin objektiv dhe tė gjithanshėm tė rolit dhe tė angazhimit serioz dhe maksimal historik tė diplomacisė paqėsore tė SHBA-sė qė ti bindė oponentėt e saj ruso-serbė me miratimin e ndonjė rezolute tė re pėr Kosovėn nė kuadrin e KS tė Kombeve tė Bashkuara, Rusia dhe Serbia sė bashku me aleatėt e tyre nuk do tė pranojnė qė tė japin bekimin e tyre nė favor tė asnjė rezolute tė re sipas draftit bazė tė Marti Ahtisarit qė nė ēfarėdo forme qoftė prejudikon pavarėsinė e kushtėzuar pėr Kosovėn.
|
|
 Prof. Dr. Mehdi HYSENI
Prandaj, meqė, tanimė pozicionet dhe pikėpamjet politike dhe diplomatike amerikane-ruso-serbe janė bėrė shumė tė qarta si pėr palėn amerikane, ashtu edhe pėr politikėn dėshtuese shqiptare, as Amerika e as qeveria e parlamenti i Kosovės nuk kanė asnjė arsye tė bazueshme, qė tė humbasin kohėn me rezolutomani tė reja, tė cilat, sipas presidentit rus, Vladimir Putin dhe nipėrve tė tij serbė, Boris Tadiq (kryetar i Serbisė) dhe Vojislav Koshtunica (kryeministėr), sine qua non, do tė duhej ti favorizonin interesat tradicionale tė politikės dhe tė diplomacisė kolonialiste dhe neokolonialiste tė Rusisė dhe tė Serbisė ndaj Kosovės shqiptare.
Kjo ėshtė arsyeja kryesore e rivendikimit tė pėrbashkėt historik serbo-rus, e cila ėshtė nė funksion tė ringjalljes sė rolit ndikues tė politikės strategjike dhe tė rikthimit tė rendit imperial tė Rusisė jo vetėm nė Shqipėrinė Etnike nė Ballkan, por edhe nė dimensione botėrore si partner respektues dhe i barasvlershėm i SHBA-sė si e vetmja superfuqi botėrore. Pretendimet e kėtilla tė Rusisė pasqyrohen edhe nga fakti se kudo qė ekzistojnė apo qė do tė shfaqen probleme, konflikte dhe vatra krizash nė botė, ajo duhet tė jetė avokat i barabartė me Amerikėn nė debatimin dhe nė zgjidhjen e tyre, edhe pse Rusia-BRSS-ja ka falimentuar si fuqi botėrore qė nė vitin 1990, me pėrfundimin e luftės sė ftohtė, me gjithė anulimin e njėanshėm tė Marrėveshjes sė reduktimit tė armėve konvencionale (tė pėrfunduar mė 1990) nga ana presidentit aktual tė Rusisė, Vladimir Putin, tė shtunėn, mė 14 korrik 2007.
Ska asnjė dilemė se, krahas kundėrshtimit tė vendosjes sė instalimeve tė sistemit kundėraketor mbrojtės tė SHBA-sė nė Republikėm Ēeke dhe nė Poloni, refuzimi i Planit tė Marti Ahtisarit (mbėshtetja e parezervė e Serbisė kolonialiste) pėr zgjidhjen paliative tė problemit kolonial tė Kosovės, edhe shfuqizimi i njėanshėm i Marrėveshjes sė theksuar nga ana e presidentit rus, Vladimir Putin, ėshtė njė nga indikatorėt mė seriozė, qė pasqyrojnė faktin e pakundėreshtueshėm se, tanimė, Rusia botėrisht ka hapur kaptinėn e dytė tė luftės sė ftohtė, aty, nė epiqendrėn e termetit (jo fort larg nga rrėnojat e Murit tė Berlinit (1962-1989) edhe ku pat zėn fill edhe lufta e parė e ftohtė (1948-1989)
Duke qenė se Rusia dhe Serbia e kanė varrosur Planin e Marti Ahtisarit pėr pavarėsinė e kushtėzuar tė Kosovės, atėherė, pse tė humbet kohė nė ringjalljen e tij, kur ai tanimė botėrisht dhe ligjėrisht ėshtė anuluar nga qeveria dhe parlamenti i Serbisė.
Sipas kėsaj logjike tė politikės ruso-serbe, tanimė, ēdo gjė ka marrė fund me pėrpunimin dhe me avancimin e Planit tė Marti Ahtisarit pėr Kosovėn. Rusia dhe Serbia nuk po kėrkojnė miratimin e rezolutave tė reja me bazė tė pavarėsisė sė kushtėzuar tė Marti Ahtisarit, por po kėrkojnė rrugė dhe forma tė tjera se si ta bllokojnė dhe ta kontestojnė ēdo pėrpjekje serioze dhe objektive tė diplomacisė dhe tė politikės sė jashtme tė SHBA-sė dhe tė partnerėve tė saj tė BE-sė nė mbėshtetjen e ligjshme dhe tė drejtė tė pavarėsisė sė Kosovės
Rusia dhe Serbia, Planin e pavarėsisė testuese tė Marti Ahtisarit e kanė bombarduar,jo pėr hir tė gjetjes sė ndonjė kompromisi politik me palėn amerikane dhe me atė shqiptare, por pėr ti tregar dhėmbėt e mprehtė tė politikės nga pozita e forcės sė perėnduar tė imperializimit ruso-sovjetik-rus nė Ballkan, nė veēanti kur ėshtė fjala pėr mohimin e sė drejtės sė vetėvendosjes sė Kosovės dhe tė shqiptarėve nė gjysmėn e kolonizuar tė Shqipėrisė Etnike, se Nėna Rusi nuk do ta vėrė shpatėn nė kėllėf derisa tia rikthejė lirinė fėmijės mė tė vogėl-Serbisė, sepse ajo ėshtė fėmija mė e dashur e familjes sllave. (SG, nr.112).
Ky mesazh i vjetėr sa vetė historia e marrėdhėnieve religjioze,dhe politike tradicionale sllave tė Rusisė dhe tė Serbisė, provon qartė se, Rusia e Vladimir Putinit, nuk ėshtė mė ajo e Boris Jelcinit, i cili ēdo propozim dhe iniciativė tė Perėndimit e ka pranuar dhe zbatuar pa asnjė kundėrshtim, madje, edhe kur ka qenė nevoja e mospėrkrahjes sė Serbisė sė Slobodan Milosheviqit. Tani, kur ėshtė fjala pėr mbrojtjen e interesave tė politikės koloniale nė llogari tė shqiptarėve dhe tė Kosovės, diplomacia dhe politika e jashtme e Rusisė sė Vladimir Putinit nė tėrėsi ka ndryshuar kursin e saj zrytar dhe, me ēdo kusht kėmbėngulė nė mbrojtjen e Serbisė, si kompensim tė politikės sė gabuar antiserbe tė ish-presidentit rus, Boris Jelcin. Me njė fjalė, tanimė ka perėnduar politika properėndimore e Rusisė Boris Jelcinit dhe, nė vend tė saj ka ardhur nė shprehje politika e ftohtė, konfliktuoze, konfrontuese, antiglobaliste dhe antidemokratike e Rusisė sė Vladimir Putinit tė hekurt, e cila, pa dyshim, do tė ndikojė negativisht nė sistemin shtetėror tė marrėdhėnieve ndėrkombėtare, sepse ka ambicie qė tė ringjallė recidivat dhe kontradiktat e luftės sė ftohttė (1948-1989), nė mėnyrė qė tė rikthejė aureolėn e rolit dhe tė rėndėsisė sė ish-BRSS-sė si superfuqi botėrore, duke harruar se ėshtė davaritur ajo idelogji dhe rend botėror i dhunės me karakter bolshevik imperilaist pėr ti shtypur dhe shfrytėzuar vendet dhe popujt e vegjėl nė emėr dhe, vetėm pėr llogari tė internacionalizmit komunist proletar sovjetik-rus.
Duke qenė se as Rusia e as Serbia nuk kanė qenė tė vullnetshme pėr arrtijen e kompromisit politik (sipas Planit tė Marti Ahtisarit pėr Kosovėn, i cili, [[ nė kuptimin historik dhe juridik ndėrkombėtare ishte negacion i sė drejtės sė vetėvendosjes sė Kosovės me mbi 90% popullatė indigjene shqiptare]] pa dyshim se ishte mė shumė nė favor tė autonomisė politike dhe territoriale tė minoritetit kolon serb nė Kosovė) , atėherė as politika e dėshtuar shqiptare e as politika e SHBA-sė sė bashku me partnerėt e saj evro-perėndimorė nuk kanė arsye tė justifikueshme morale dhe ligjore qė,e dhe pėr disa muaj ose pėr disa vjet ta shtyjnė afatin e zgjidhjes sė statusit tė Kosovės, ashtu siē po iu konvenon interesave tė propagandės, tė taktikės dhe tė strategjisė politike tė Rusisė dhe tė Serbisė, qė Kosovėn me ēdo kusht ta mbajnė ende peng nėn zotėrimin 100-vjeēarė kolonial tė sferės sė interesit lindor ruso-serb.
Pėr t i shėruar me sukses koncdesionet e dhimbshme, tė bėra nga Grupi kapitullues i kontaktit, nga parlamenti dhe nga qeveria e Kosovės, tė cilat koncesione kanė qenė tė pėrfshira nė brendinė e Planit tė Marti Ahtisarit, Prishtina, Uashingtoni, Brukseli kanė rastin ideal qė Moskės dhe Beogradit tiu pėrgjigjen (jo ashtu siē po iu konvenon interesave politike ruse-serbe, qė Kosovėn shqiptare ta mbajnė ende, edhe nė shekullin XXI si koloni tė tyre), por juridikisht, duke u bazuar nė dispozitat e Kartės OKB-sė dhe nė normat e sė drejtės ndėrkombėtare, tė cilat ligjėrisht e favorizojnė njohjen e sė drejtės sė vetėvendosjes sė Kosovės, sepse shqiptarėt autoktonė kanė tė drejtėn e plotė historike dhe juridike mbi tė si i vetmi titullar legjitim dhe legal) JURIDIKISHT ( jo politikisht, duke ua mohuar tė drejtėn historike dhe tė vetėvendosjes shqiptarėve nė emėr tė kompromisit politik, tė ashtuquajtur Plani i Marti Ahtisarit), duke organizuar nė mėnyrė urgjente REFERENDUMIN pėr zgjidhjen e statusit pėrfundimtar dhe tė drejtė tė Kosovės.
Varrosja e Planit tė Marti Ahtisarit nga ana e Rusisė dhe e Serbisė, nuk duhet ti zhgėnjejė as Marti Ahtisarin e as pėrpiluesit e tij (me gjithė angazhimin dhe pėrpjekjet dyvjeēare, si dhe me investimin material tė shuttle diplomacy), sepse ky gabim kardinal i diplomacisė ruso-serbe, do tė sjellė njohjen unilaterale ndėrkombėtare tė statusit tė Kosovės, domethėnė ėshtė nė favor tė njohjes dhe tė legalizimit juridik ndėrkombėtar tė sė drejtės sė vetėvendosjes sė Kosovės nga ana e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, nga Bashkimi Evropian(BE), nga NATO-ja etj.
___________________________
16. 07. 2007
|
| --------- |
| • TITUJ TĖ NGJASHËM |
Warning: mysql_query() [function.mysql-query]: Unable to save result set in /home/arben/public_html/lajme/archive/arkivi.php on line 1120
Warning: mysql_num_rows(): supplied argument is not a valid MySQL result resource in /home/arben/public_html/lajme/archive/arkivi.php on line 1330
Kliko kėtu pėr tė vazhduar tek faqja kryesore » |
Copyright © 2000-2008 DERVINA.COM - Tė gjitha tė drejtat e rezervuara
Arkivi u punua nga A.Nushi - Webmaster |
|
